Народные сказки Литвы на литовском языке.
СКАЗКИ ЛИТВЫ
Vezys ir Varna
Karta varna prie ezero sugavo vezi.
Vezys suprato kad bus blogai ir pradejo varna girti:
- Kokios grazios tavo plunksneles, uz visu graziausios
- Varna tyli, nieko nesako, o vezys toliau giria:
- Gal ir tavo balselis grazus?
- Varna dziaugiasi, kad ja giria, bet nieko nesako
- Jau tikrai tu turi buti visu pauksciu karaliene!?
- Varna tik, kad suriks :
- Nejaugi! Nejaugi!
- Vezys tik sliopt i vandeni ir nuplauke, o varna liko issiziojusi.
К оглавлению
Ukininkas ir sunus
Ukininkas turejo sunu, kuri labai lepino.
Isaugo tas sunus ir nieko neveikia.
- Kaip dabar, suneli, gyvensi, kad nieko nedirbi?
- As noriu amato mokytis.
- Kokio?
- Jis pagalvojo, pagalvojo:
- Kalvio amato.
- Na, gerai!
- Tevas surado gera kalvi, susitare, uzmokejo, atveze savo sunu ir sako kalviui:
- Zinai, mano vaikas nedirbs- tik ziures
- Gerai, tas kalvis sutiko
- Kalvis dirbo, o vaikas ziurejo. Pasibaige mokymosi laikas.
- Pravaziavo jis pas teva, nusipirko irankiu ir gelezies. Tevas sako:
- Zinai ,vaikeli, man reikia zagres
- Gerai!
- Ir pradejo tas vaikas dirbti. Gelezis sudege ,nedaug jos liko.
- Zinai, teveli, neiseis zagre, tik kirvis.
- Gerai, daryk kirvi!
- Dirba, dirba, vis ta gelezi degina, visai mazai liko
- Teveli, neiseina kirvis . Darysiu plaktuka.
- Gerai, daryk!
- Dirba plaktuka - ir plaktukas neisejo. Eme daryti peili – ir peilis neisejo.
- Tai kas iseis? –klausia tevas
- Dabar, teveli, iseis tik pis!
- Na gerai, dirbk!
- Jis dar padauze gelezi, gerai ikaitino, imete i vandeni – ta gelezis susnypste
- Va, teveli ,tai isejo pis!
К оглавлению
Apkalba
Kaime gyveno kalvis, kuris turejo daug darbo. Vienas zmogus senaji kalvi apkalbejo : sake, kad jis nemoka gerai kalti ir vagia gelezi. Senasis kalvis turejo penkis vaikus ir gyveno tik is savo darbo.
Kai tas zmogus ji apkalbejo, kalvis nieko neuzdirbo. Jo seima patyre daug vargo, badavo. Senasis kalvis sunkiai susirgo. Pries mirti tas zmogus, kuris ji apkalbejo, atejo atsiprasyti:
- Atleisk man, kad tave apkalbejau....
- Atleidziu, bet padaryk taip, kaip liepsiu. Imk mano pagalve ir neskis ant stogo. Ispurtyk is jos visas plunksnas, tegul jas vejas isnesioja.
Tasai prasyma ivykde. Atejo pas kalvi ir sako :
- Kaip sakei, taip ir padariau.
- Jeigu taip padarei, tai dabar surink tas plunksnas.
- Kaip as surinksiu, jeigu vejas isnesiojo jas i visas puses.
- Kaip tu negali surinkti tu plunksnu, taip nesurinksi ir tu zodziu, kuriuos paleidai i pasauli.
К оглавлению
Milzinai
Padavimas
Milzinai, pasak liaudies pasakojimu, buvo nepaprasto ugio zmones, jie gyveno seniai, labai seniai, dar tada, kai Lietuvoje nebuvo ne vieno miesto, kada visi gyveno giriose, ir tik vos kur ne kur tebuvo matyti kaimeliai ir sodybos .
Milziniu, kuriu vardus islaike mums liaudies padavimai, ugis buvo toks didelis, jog i savo pirstines viena pirsta galejo sudeti dvidesimt zmoniu. Milzinai kariavo su daugeliu siaures tautu , kuriuos daznai plesdavo Lietuva. Sunaikine priesininkus ,jie savo pergales atminimui pildavo didelius kauburius.
Taip pas mus atsirado milziniu kalnai. Kalnus jie pildavo sitaip: nueidavo i Baltijos pajuri ,prisisemdavo pilna bata smelio, parnesdavo ir ispildavo. Girniku kalna Siauliu apskrityje, arti Kurtuvenu miestelio dviem bato semimais supyle milzinas Anzulis, o Satrija, toje pat apskrityje, trimis semimais supyle Alcis savo zmonos Jauterytes atminimui. Ji buvo dailiausia ir stipriausia is visu Lietuvos bei Zemaiciu merginu ir tame kalne buvo palaidota.
К оглавлению
|
